.
éidinti (-yti), -ina, -ino.
1. daužyti, vartyti, mėtyti, aidinti: Ji tokia nenaudà – viską tik éidina éidina. Kvailas supykęs ima indus éidint. Vėjas kai nutvėrė stogus éidyt, tai šiaudai šėveliais eina.
2. su triukšmu vyti: Šunes užpuolė ir éidina. Šuniukas kad éidina vištas. Éidina kaip skalikas zuikį.
išéidinti.
1. išdaužyti, ištrankyti: Girtas įėjo į kambarį ir viską išéidino.
2. išvaryti: Kaip įsiuto, visus iš trobos išéidino.
3. išbarti, suniekinti: Kaimynas kaimyną išeidino.
nuéidinti.
1. numesti, nutrenkti: Ir vėl mano batus kažkur nuéidino. Vėjas nu toros visus drabužius nuéidino.
2. nuvyti: Vakar vakare rudis visas avis į ganyklą nuéidino.
suéidinti.
1. sumušti, sukulti: Suéidinau puodynę – krito netikėtai iš rankų.
2. sumušti, nuplakti: Kad suéidino vaiką, tai tris savaites sirgo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.