išdvoka

Išdvoka – tai retas, dažniausiai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis „išsigąsti“, „išniršti“, „susijaudinti iki kraštutinės būsenos“ arba „pradėti beprotiškai elgtis dėl išgąsčio, pykčio, nerimo“.

Pavyzdžiai:
1. Išsigąsti:
Kai išgirdo griaustinį, vaikas visiškai išdvoko.
2. Prasidirbti / susijaudinti:
Nereikia išdvokti dėl tokio menko dalyko.
3. Pradėti beprotiškai elgtis:
Jis išdvoko nuo pykčio ir pradėjo mėtyti daiktus.

Pastaba:
Šis žodis dažniausiai vartojamas perkeltine prasme ir turi emocingą, sustiprintą atspalvį.

Įrašas
Paaiškinimas	Išdvoka – tai retas, dažniausiai šnekamojoje kalboje vartojamas veiksmažodis, reiškiantis „išsigąsti“, „išniršti“, „susijaudinti iki kraštutinės būsenos“ arba „pradėti beprotiškai elgtis dėl išgąsčio, pykčio, nerimo“. Pavyzdžiai: 1. Išsigąsti: Kai išgirdo griaustinį, vaikas visiškai išdvoko. 2. Prasidirbti / susijaudinti: Nereikia išdvokti dėl tokio menko dalyko. 3. Pradėti beprotiškai elgtis: Jis išdvoko nuo pykčio ir pradėjo mėtyti daiktus. Pastaba: Šis žodis dažniausiai vartojamas perkeltine prasme ir turi emocingą, sustiprintą atspalvį.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.