išdupa

„Išdupa“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis išdavystę, klastą, apgaulę arba apgaviko veiksmą. Dažnai nusakoma kaip veiksmas, kai kas nors sąmoningai suklasto, išduoda ar apgauna kitą asmenį.

Pavyzdžiai:
1. „Tai buvo gryna išdupa – pažadėjo padėti, bet išduko.“
(Apibūdinamas sulaužytas pažadas ar veiksmas, kuriuo buvo apgauta.)

2. „Jis įvykdė tą sandorį tik per išdupą.“
(Nurodoma, kad tikslas buvo pasiektas nesąžiningai, apgaulės būdu.)

3. „Nepatikėk juo – jis mėgsta daryti išdupas.“
(Nusakomas asmuo, kuris linkęs į apgaulingus veiksmus.)

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'isdupa' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Išdupa“ yra šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis išdavystę, klastą, apgaulę arba apgaviko veiksmą. Dažnai nusakoma kaip veiksmas, kai kas nors sąmoningai suklasto, išduoda ar apgauna kitą asmenį. Pavyzdžiai: 1. „Tai buvo gryna išdupa – pažadėjo padėti, bet išduko.“ (Apibūdinamas sulaužytas pažadas ar veiksmas, kuriuo buvo apgauta.) 2. „Jis įvykdė tą sandorį tik per išdupą.“ (Nurodoma, kad tikslas buvo pasiektas nesąžiningai, apgaulės būdu.) 3. „Nepatikėk juo – jis mėgsta daryti išdupas.“ (Nusakomas asmuo, kuris linkęs į apgaulingus veiksmus.)