Išduotis reiškia:
1. Išdavystę, veiksmą prieš draugą/įtakingą asmenį (dažniausiai istoriniame/romantiniame kontekste).
Pvz.: „Kunigaikščio išduotis užbaigė sąjungą.“
2. Ištekius, išsekimą, išnaudojimą (materialinę ar fizinę prasmę).
Pvz.: „Žemės išduotis dėl intensyvios žemdirbystės.“
Trumpai:
Tai išdavystė (moralinė prasmė) arba išsekimas (materialinė prasmė), priklausomai nuo konteksto.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.