dilbinė́ti, -ė́ja, -ė́jo.
1. eiti akis nuleidus, valkiotis: Vaikis dilbinė́ [ja],
akis nuleidęs, po kerčias, ar neatras ką pagauti. Ko tu dilbinė́ji iš vienos vietos į kitą? Nedilbinė́k, eik darbo dirbti. Kad kitas sėjo, ans gulėjo, dilbinė́jo.
2. stebėti, saugoti, tykoti.
išdilbinė́ti. išsivalkioti, praslampinėti: Išdilbinė́ti visą dieną.
pérdilbinėti. (párdilbinėti) praleisti dilbinėjant, slampinėjant. .
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.