Išdidėjimas – tai veiksmažodis, reiškiantis išpūtimą, išsipūtimą, išdidumą rodymą (dažniausiai perteklinį ar netinkamą).
Reikšmė:
Veiksmas, kai kas nors elgiasi išdidžiai, aukščiau kitų, rodydamas pasipūtimą ar pasididžiavimą.
Pavyzdžiai:
1. Po sėkmės jis pradėjo išdidėti – pradėjo elgtis išdidžiai.
2. Nereikia išdidėti dėl savo pasiekimų – nereikia per daug girtis.
3. Išdidėjo iš tėvo pagyrimų – per daug pasididžiavo.
Sinonimai: išsipūsti, pasipūsti, didžiuotis (neigiama prasme).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.