Išdarkioti – smarkiai sumušti, daužyti, įveikti (pvz., kovoje).
Pavyzdžiai:
1. Kova: „Boksininkas išdarkiojo varžovą per kelias raundas.“
2. Perkeltinė prasmė: „Komanda išdarkiojo varžovus 5:0.“
3. Šnekamoji kalba: „Tėvas išdarkiojo sūnų už išdykimus.“ (retesnė, žargoninė reikšmė).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.