Išbukoti – iškalbingai, dažnai perdėtai ar išdidžiai kalbėti, girtis, puikuotis žodžiais.
Pavyzdžiai:
1. Po sėkmės versle jis ėmė išbukoti apie savo turtus.
2. Nereikia išbukoti – parodyk veiksmais.
3. Kiekviename pokalbyje ji išbukoja savo išsilavinimu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.