išbūdvardinis

Išbūdvardinis – tai kalbos dalis, gimusi iš būdvardžio, bet vartojama kaip kitos kalbos dalies atstovas (dažniausiai – prieveiksmis arba prielinksnis).

Pagrindiniai pavyzdžiai:

1. Kaip prieveiksmis:
- Gražiai (iš būdvardžio „gražus“): „Ji dainuoja gražiai.“
- Greitai (iš „greitas“): „Jis bėga greitai.“

2. Kaip prielinksnis:
- Aplink (iš būdvardžio „aplinkus“): „Einu aplink namą.“
- Šalia (iš „šalia esantis“): „Sėdi šalia manęs.“

Trumpai:
Tai būdvardžio kilmės žodis, įgijęs prieveiksmio ar prielinksnio funkciją.

Įrašas
Paaiškinimas	Išbūdvardinis – tai kalbos dalis, gimusi iš būdvardžio, bet vartojama kaip kitos kalbos dalies atstovas (dažniausiai – prieveiksmis arba prielinksnis). Pagrindiniai pavyzdžiai: 1. Kaip prieveiksmis: - Gražiai (iš būdvardžio „gražus“): „Ji dainuoja gražiai.“ - Greitai (iš „greitas“): „Jis bėga greitai.“ 2. Kaip prielinksnis: - Aplink (iš būdvardžio „aplinkus“): „Einu aplink namą.“ - Šalia (iš „šalia esantis“): „Sėdi šalia manęs.“ Trumpai: Tai būdvardžio kilmės žodis, įgijęs prieveiksmio ar prielinksnio funkciją.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.