Išbobėti – šnek. žr. išsigąsti, išnirpti (staiga pabūgti, išgąsdinti).
Pavyzdžiai:
1. Vaikas išbobėjo, pamatęs tamsą.
2. Aš visiškai išbobėjau, kai staiga iššoko katė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.