Išblykčioti – išsigąsti, prarasti drąsą, sutrikus staiga sustoti ar atsitraukti (dažnai apie arklį, bet ir apie žmogų).
Pavyzdžiai:
1. Arklys išblykčiojo nuo šunų lojimo.
2. Vaikas išblykčiojo, pamatęs tamsą.
3. Jis išblykčiojo nuo netikėto triukšmo.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.