Išblukimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis spalvos praradimą, blankimą, išblyškimą (dažniausiai apie audinius, daiktus). Taip pat gali bališkai reikšti nuobodulį, išsekimą, prarastą ryškumą (pvz., apie mintis, vaizdus).
Pavyzdžiai:
1. Tiesioginė reikšmė:
Seni užuolaidų audiniai jau išbluko nuo saulės.
Marškiniai po daugybės plovimų išbluko.
2. Perkeltinė reikšmė:
Jo prisiminimai išbluko su laiku.
Filmo siužetas išbluko – be naujų idėjų.
Trumpai:
Išblukimas – spalvos ar ryškumo praradimas (materialiai ar metaforiškai).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.