Išbjurimas – tai veiksmažodis, reiškiantis greitai, staigiai pabėgti ar ištrūkti iš kurios nors vietos (dažnai slapta, netikėtai ar paniką jaučiant).
Pavyzdžiai:
1. Išgirdęs sprogimą, jis išbjūrė iš pastato.
2. Vagis išbjūrė pro langą, kai pamatė policiją.
3. Iš baimės katė išbjūrė po sofa.
Pastaba: Šis žodis yra retai vartojamas šnekamojoje kalboje, dažniau sutinkamas literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.