išbjaurėti

.
bjaurė́ti, -ė́ja, -ė́jo.

1. darytis bjauriam, negražiam.

2. darytis piktam.

3. bjurti, šlapti: Ant rudenį visi keliai pradeda bjaurė́t. Kasdien oras vis bjaurė́ja i bjaurė́ja – kas čia bus?
išbjaurė́ti. pasidaryti bjauriam, nesukalbamam: Ko tas piemuo taip išbjaurė́jo – nebegali susikalbėt!
pabjaurė́ti.

1. paprastėti, pagesti, pašlapti: Pabjaurė́jo oras. Iki keliai pabjaurė̃s, gal ir suvešim medžius iš girios.

2. pasidaryti piktam, nedoram: Pabjaurė́jai tu (tapai bjaurus).

Įrašas
Paaiškinimas	. <br/><b>bjaurė́ti, </b>-ė́ja, -ė́jo. <br/>1. <span class="explanation">darytis bjauriam, negražiam. </span> <br/>2. <span class="explanation">darytis piktam. </span> <br/>3. <span class="explanation">bjurti, šlapti: </span> Ant rudenį visi keliai pradeda bjaurė́t. Kasdien oras vis bjaurė́ja i bjaurė́ja – kas čia bus? <br/><b>išbjaurė́ti</b>. <span class="explanation">pasidaryti bjauriam, nesukalbamam: </span> Ko tas piemuo taip išbjaurė́jo – nebegali susikalbėt! <br/><b>pabjaurė́ti</b>. <br/>1. <span class="explanation">paprastėti, pagesti, pašlapti: </span> Pabjaurė́jo oras. Iki keliai pabjaurė̃s, gal ir suvešim medžius iš girios. <br/>2. <span class="explanation">pasidaryti piktam, nedoram: </span> Pabjaurė́jai tu (tapai bjaurus).
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.