išbergž|ti, išbergždžia, išbergždė
1. likti bergždžiam, nepasivaikyti: Karvė išbergždė.
2. išnokti: Žirniai jau išbergždę, valgyti negardūs.
3. šnek. išleisti, išeikvoti: Išbergždžiau visus pinigus. sngr.:
Išsibergždžiau su pienu (nebeturiu). Išsibergžti iš pinigų. išbergždimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.