Išbėgus – tai veiksmažodžio išbėgti būtojo laiko dalyvis, reiškiantis veiksmą, kuris jau įvyko ir baigėsi praeityje. Nurodo, kad veikėjas iš kurios nors vietos bėgdamas pasiekė kitą vietą arba pabėgo.
Pavyzdžiai:
1. Išbėgus iš namų, pamiršau raktus.
(po to, kai išbėgau)
2. Jis, išbėgus į lauką, pamatė gaisrą.
(kai jis jau buvo išbėgęs)
3. Išbėgus paskutiniam traukiniui, teko grįžti taksi.
(kai traukinys jau buvo išbėgęs)
Trumpai:
Vartojamas nusakyti veiksmui, kuris įvyko prieš kitą praeities įvykį, dažnai su reikšme „po to, kai (kas) išbėgo“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.