x
išbėgùs, -ì.
1. išbėglus: Arklys išbėgus (išbėginis, padrakus) – bėga šūksniais.
2. nuotakus, nuolaidus: Mūsų visos pievos išbė̃gios, balų nėra. Išbėgioj pievoj gera žolė.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.