"Ilgė" – senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis ilgą, siaurą ir negilų indą (dažniausiai medinį), naudotą skystiems produktams laikyti, nešti ar malti grūdams.
Pavyzdžiai:
1. Kaimo troboje ant lentynos stovėjo medinė ilgė su alumi.
2. Senelė į ilgę suberdavo išspaustą pieną.
3. Ilgėmis nešdavo vandenį iš upelio.
Sinonimai: lovys, latkas, čėnas (priklausomai nuo konteksto ir regiono).
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas tautosakoje ar senuosiuose tekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.