Hetitai – senovės tauta, gyvenusi Mažojoje Azijoje (dab. Turkija) II tūkst. pr. Kr., sukūrusi galingą Hetitų imperiją.
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė tauta – indoeuropiečių kilmės imperija, konkuravusi su Egiptu ir Babilonu.
2. Pasiekimai – vieni pirmųjų naudojo geležį, turėjo rašytinę teisę (Hetitų kodeksą), gerai sutvarkytą valdymą.
3. Kultūra – daugialypė religija, architektūra su akmeninėmis tvirtovėmis (pvz., Hatuša).
Pavyzdžiai vartojimo:
- Hetitai buvo vieni pirmųjų, kurie plačiai naudojo geležį karo reikmėms.
- Hetitų ir egiptiečių karas baigėsis Kadešo taikos sutartimi (apie 1274 m. pr. Kr.).
- Hetitų kalba yra seniausia žinoma indoeuropiečių kalba.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.