Guzulis – tai žargoninis žodis, reiškiantis bjaurų, nemalonų kvapą (dažniausiai iš burnos, pvz., blogai valytų dantų, rūkymo, alkoholio pasekmių).
Kilmuo: greičiausiai iš žodžio guzas („pūlinys, uždegimas“) arba susijęs su gūžtis („pūti, gesti“).
Pavyzdžiai:
1. Po vakarėlio iš burnos tokį guzulį leidžia – net arti prieiti baisu.
2. Nustok rūkyti, kitaip amžinas guzulis iš burnos.
3. Pasimatymas su juo žlugo – jautėsi guzulis, kai kalbėjo.
Sinonimai: dvokas, smarvė, užuodžiai (šnek.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.