Gūžčiojimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, netvirą eisena, svyravimą ar kūno krūmenimąsi (pvz., dėl silpnumo, senatvės, apsvaigimo).
Pagrindinės reikšmės:
1. Netvirta eisena (kaip vaikščiojimas).
2. Kūno krūtėjimas, svyravimas vietoje.
Pavyzdžiai:
1. Po ligos jis vaikščiojo silpnu gūžčiojimu.
2. Senis gūžčiojo, remdamasis lazda.
3. Nuo alkoholio jo kojos tik gūžčiojo.
Sinonimai: krūtėjimas, svyravimas, netvirpėjimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.