gronyčia

„Gronyčia“ – tai lietuvių kalbos tarminis žodis, reiškiantis kūdikio lopšį, žąslą arba kūdikio lovelę (dažniausiai pakabinamą arba siūną).

Pavyzdžiai:
1. „Kūdikis miegojo gronyčioje, lengvai suptas.“
2. „Senelė iš pinties žabų pagamino mažą gronyčią.“
3. „Pakabinau gronyčią prie lubų, kad vaikas ramiau miegotų.“

Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar liaudies tekstuose, knyginiame lietuvių kalboje dažnesni atitikmenys – „lopšys“, „žąslai“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gronycia' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Gronyčia“ – tai lietuvių kalbos tarminis žodis, reiškiantis kūdikio lopšį, žąslą arba kūdikio lovelę (dažniausiai pakabinamą arba siūną). Pavyzdžiai: 1. „Kūdikis miegojo gronyčioje, lengvai suptas.“ 2. „Senelė iš pinties žabų pagamino mažą gronyčią.“ 3. „Pakabinau gronyčią prie lubų, kad vaikas ramiau miegotų.“ Pastaba: Žodis vartojamas daugiausia šnekamojoje kalboje ar liaudies tekstuose, knyginiame lietuvių kalboje dažnesni atitikmenys – „lopšys“, „žąslai“.