„Griucė“ – senas žodis, reiškiantis griūtį, griūvančią pastatų dalį, liekanas (dažniausiai apie senus, apleistus pastatus).
Pavyzdžiai:
1. Už miesto stovi seno dvaro griucės.
2. Po karų liko tik griaučių ir griučių.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas literatūroje ar istoriniuose kontekstuose.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.