granžojimas

Granžojimas – tai smarkus, veriantis drebėti šaltis (pvz., nuo baimės, susirgimo, šalčio). Dažniausiai vartojama apibūdinti stiprų šaltkrėtį ar drebulį.

Pavyzdžiai:
1. Nuo ligos: „Karščiuojančiam vaikui apėmė granžojimas.“
2. Nuo šalčio: „Išėjus į šaltį, ją perėjo granžojimas.“
3. Nuo baimės: „Iš baimės jį apėmė granžojimas.“

Sinonimai: šaltkrėtis, drebėjimas, virpėjimas.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'granzojimas' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Granžojimas – tai smarkus, veriantis drebėti šaltis (pvz., nuo baimės, susirgimo, šalčio). Dažniausiai vartojama apibūdinti stiprų šaltkrėtį ar drebulį. Pavyzdžiai: 1. Nuo ligos: „Karščiuojančiam vaikui apėmė granžojimas.“ 2. Nuo šalčio: „Išėjus į šaltį, ją perėjo granžojimas.“ 3. Nuo baimės: „Iš baimės jį apėmė granžojimas.“ Sinonimai: šaltkrėtis, drebėjimas, virpėjimas.