„Gniukš“ – šnekamojoje kalboje vartojamas jaustukas, reiškiantis greitą, staigų judesį ar garsą (pvz., sprogimą, trūkimą, trakštelėjimą). Dažnai naudojamas vaizdingam apibūdinimui.
Pavyzdžiai:
1. Gniukš – ir lemputė perdegė.
2. Gniukš – plytelė nulūžo.
3. Gniukš – balionas sprogo.
Trumpiau: tai garsą mėgdžiojantis žodis, panašus į „trakšt“, „čiūkšt“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.