gliugė

„Gliugė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, neaiškų garsą (pvz., skystį pilant), taip pat neaiškų kalbą ar nesuprantamą žmogų.

Pavyzdžiai:
1. Iš butelio gliugėjo vanduo. (garsas)
2. Jis kažką gliugėjo sau po nosimi. (neaiški kalba)
3. Neklausyk tos gliugės! (apie neaiškiai kalbantį žmogų).

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'gliuge' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	„Gliugė“ – tai šnekamojoje kalboje vartojamas žodis, reiškiantis silpną, neaiškų garsą (pvz., skystį pilant), taip pat neaiškų kalbą ar nesuprantamą žmogų. Pavyzdžiai: 1. Iš butelio gliugėjo vanduo. (garsas) 2. Jis kažką gliugėjo sau po nosimi. (neaiški kalba) 3. Neklausyk tos gliugės! (apie neaiškiai kalbantį žmogų).