gliaudėjimas
Gliaudėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis švelnų, lėtą, atsargų glostymą ar trinimą (dažniausiai delnu). Jis perteikia rūpestingą, švelnų prisilietimą.
Pavyzdžiai:
1. Gydymo kontekste:
„Slaugė gliaudėjo seno žmogaus ranką, kad jis pajustų ramumą.“
2. Rūpesčio kontekste:
„Mama gliaudėjo vaikui galvą prieš miegą.“
3. Gyvūnų kontekste:
„Jis mėgo gliaudėti katės nugarą po ausimis.“
4. Metaforiškai:
„Vėjas gliaudėjo veidą tarsi šilta ranka.“
Sinonimai: glostymas, trinimas (švelnus), lyjinimas.
Atmintina: Vartojamas norint pabrėžti ne tik fizinį veiksmą, bet ir emocinį šilumą, raminimą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.