Girtutis – tai žodis, reiškiantis išdidumą, pasipūtimą, puikybę arba pagyrą (senesnėje lietuvių kalboje). Dažniausiai vartojamas neigiama prasme apie per didelį pasitikėjimą savimi.
Pavyzdžiai:
1. Jo girtutis neleido pripažinti klaidų.
2. Senovės tekstuose girtutis kartais reiškė šlovę.
Trumpai:
Tai puikybė ar pasipūtimas; retai – pagyrimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.