gaulióti, -iója, -iójo, gaũlioti, -ioja, -iojo, gáulioti
1. po truputį gauti, gavinėti.
2. apgaulioti: Tas senis tave gaulioja, ir tiek.
apgaulióti. apgaudinėti: Kartais baisėjos apgauliojanti vyrą. Tas vaikas toks atsirado malagiukas – apgaulió [ja] visus nu vieno daikto. Ans apgaulio [ja] žmonis. Gana jau muni apgáuliojai, daba nebtikėsu. Kam jis turi žmogų apgaulióti?. Ištisus metus apsigauliojęs ir klaidžiojęs.
užgaulióti. įžeidinėti: Geriau jau būtų, kad tėvas mane muštų, negu kad užgaulió [ja]. O, jis moka kitą užgauliót. Jis užgaũlioja mano dukrą, t. y. piktus darbus išpasako. Visaip užgaũlio [ja]. Visi kaip beišmano ją užgáulio [ja]. Piktais žodžiais ir akmenimis užgaulioti. Vienas tarp diduomių ėmė jį užgaulioti. Jis nebeapkenta savo pačios – vis užgauliodamas ir užgauliodamas gero žodžio nepasakys.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.