galustalis

„Galustalis“ yra nekreipiaminė kalbos dalis, reiškiančią netikėtumą, staigumą, staigų veiksmo pradžią ar netikėtą pokytį. Dažniausiai vartojama šnekamojoje kalboje ar meninėje literatūroje.

Pavyzdžiai:
1. Staigus veiksmas:
Jis galustalis atsistojo ir išėjo.
→ Staiga, netikėtai atsistojo.

2. Netikėtas įvykis:
Galustalis ėmė lyti.
→ Staiga pradėjo lyti.

3. Pokalbio pabaiga:
— Tai aš tau sakau! — ir galustalis nutilo.
→ Staiga nutilo.

Trumpai:
Tai žodis, pabrėžiantis staigumą, artimas „staiga“, „netikėtai“, bet naudojamas retai, dažniau stilistiniais tikslais.

Įrašas
Paaiškinimas	„Galustalis“ yra nekreipiaminė kalbos dalis, reiškiančią netikėtumą, staigumą, staigų veiksmo pradžią ar netikėtą pokytį. Dažniausiai vartojama šnekamojoje kalboje ar meninėje literatūroje. Pavyzdžiai: 1. Staigus veiksmas: Jis galustalis atsistojo ir išėjo. → Staiga, netikėtai atsistojo. 2. Netikėtas įvykis: Galustalis ėmė lyti. → Staiga pradėjo lyti. 3. Pokalbio pabaiga: — Tai aš tau sakau! — ir galustalis nutilo. → Staiga nutilo. Trumpai: Tai žodis, pabrėžiantis staigumą, artimas „staiga“, „netikėtai“, bet naudojamas retai, dažniau stilistiniais tikslais.
	Išsaugoti

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.