"Galulaukinis" reiškia paskutinis, esantis ar vykstantis prieš pat laukinį (laukinį gyvūną ar paukštį). Dažniausiai vartojama medžioklės kontekste, apibūdinant paskutinį šūvį, kuriuo buvo pataikyta į grobį.
Pavyzdžiai:
1. Medžiotojas iššovė galulaukinį ir pagavo stirną.
2. Po kelių nepavykusių šūvių pataikė tik galulaukiniu.
3. Šis šautuvas man atnešė sėkmę – daugelį žvėrių pagavau būtent galulaukiniu.
Trumpai:
Terminas specifinis, susijęs su medžiokle, nurodantis paskutinį veiksmą prieš pagaunant grobį.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.