Festunga – tai senovės skandinavų terminas, reiškiantis įtvirtintą kalno viršūnę arba piliakalnį, dažnai naudotą kaip paskutinę gynybinę poziciją arba prieglobstį karo metu. Šios vietos būdavo natūraliai apsaugotos (pvz., statomos ant stačių uolų) ir papildomai sutvirtintamos.
Pavyzdžiai:
1. Gamla Upsalos festunga (Švedija) – viena garsiausių, minima senovės šaltiniuose.
2. Islandijos festungos – naudotos kaip slėptuvės nuosėdų laikotarpiu.
3. Festunga Birko – prekybinio centro gynybinis punktas.
Trumpai: tai kalno tvirtovė Vikingų eros Skandinavijoje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.