"Ėbelis" – tai lietuviškas terminas, reiškiantis įrankį ar prietaisą, naudojamą medienos apdirbimui (pvz., plaktuką, kaltą, dalgį). Dažniausiai vartotas senojoje lietuvių kalboje arba tarmėse.
Pavyzdžiai:
1. Senelis iš daržinės išnešė seną ėbelį, kad sutaisytų sudužusią kėdę.
2. Tarmėse ėbeliu kartais vadino ir kirvį ar peilį medienai drožti.
Pastaba: Šis žodis šiuolaikinėje bendrinėje kalboje retai vartojamas, dažniau sutinkamas senuosiuose raštuose ar vietovėse išlaikiusiose tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.