"Erta" – senovinis lietuvių kalbos žodis, reiškiantis "tikra, gryna, neklota" (dažniausiai apie auksą, sidabrą ar vertybes). Dabar vartojamas poetiniame arba senamadiškame kontekste.
Pavyzdžiai:
1. Erta aukso gabalas – grynas, nepadirbtas auksas.
2. Erta tiesa – gryna, neklaidinga tiesa.
3. Erta meilė – tikra, nesuviliota meilė (poet.).
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.