Eraičina – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis nuovargį, išsekimą, nusilpimą (ypač po ligos, sunkaus darbo ar psichinio krūvio). Dažniausiai vartojamas kalbant apie fizinį ar psichinį išsekimo būseną.
Pavyzdžiai:
1. Po mėnesio nenutrūkstamo darbo jautėsi visiška eraičina.
2. Liga jį paliko baisioje eraičinoje – net rankos pakelti negalėjo.
3. Psichinė eraičina pasireiškė netekus susidomėjimo mėgstamomis veiklomis.
4. Eraičinos jausmas apėmė po trijų valandų trukusios karinės pratybos.
Sinonimai: išsekimas, nusilpimas, išvargimas, nusikapotimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.