Dygutis – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis mažą, aštrią skylutę arba įdubimą, dažnai susidarantį dėl pramušimo, pradūrimo ar gamtoje esančio nedidelio skylės pavidalo darinio.
Pavyzdžiai:
1. Tekstilėje: Marškiniai susigėrė dygūčiais nuo senumo.
2. Gamtoje: Uola turėjo daug mažų dygūčių.
3. Perkeltine prasme: Jo atmintyje liko tik dygūčiai iš vaikystės. (t. y. fragmentai, neaiškūs atsiminimai)
Sinonimai: skylutė, landa, įdubimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.