„Dvicolis“ – tai dvi eilės (dažniausiai eilėraščio), kurios sudaro vientisą mintį, turi rimą ir dažnai naudojamos kaip savarankiškas trumpas kūrinys arba kaip didesnės kompozicijos dalis.
Pavyzdžiai:
1. Liaudies dvicolis:
Aš jaučiu, aš jaučiu,
Kad meilė man kraują kaitina.
2. M. Maironio dvicolis:
Pamilau žmogų, kuris mane
Nemylėjo niekados.
3. Šiuolaikinis pavyzdys:
Naktis tyli, žvaigždės švyti –
Tavo akys mane gaudo.
Trumpai: Dvicolis – dvi rimuotos eilės, išreiškiančios užbaigtą mintį; naudojamas tiek folkloro, tiek literatūroje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.