„Dvejau“ yra veiksmažodžio „dvejoti“ tiesioginės nuosakos būtojo kartinio laiko 1-as asmuo („aš dvejau“). Reiškia abejoti, svyruoti, neturėti tvirtos nuomonės ar įsitikinimo.
Pavyzdžiai:
1. Aš dvejau, ar tai teisingas sprendimas.
2. Jis dvejojo, kol galiausiai priėmė pasiūlymą.
3. Dvejau dėl jos sąžiningumo, bet viską išaiškino.
Trumpai: Vartojama nusakyti abejonę ar neapsisprendimą praeityje.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.