Dvazgesys – tai senas lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dvejingumą, abejingumą, nerimą, neramumą ar net pyktį dėl kažko. Dažniausiai vartotas kalbant apie dviprasmiškus jausmus ar neryžtingą elgesį.
Pavyzdžiai:
1. Jis jautė dvazgesį dėl to pasiūlymo – jautė abejones/nerimą.
2. Jos dvazgesys matėsi iš akių – buvo matomas neramumas/nerimastingumas.
3. Tas dvazgesys trukdo priimti sprendimą – dvejingumas/nerišlumas.
Pastaba:
Šis žodis dabar retai vartojamas, sutinkamas senesnėje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.