Dvasnėlė – tai mažybinė ar švelniai juokingu atspalviu formuota lytis nuo žodžio dvasia. Vartojama poetiškai ar šmaikščiai, dažniausiai kalbant apie subtilią, lengvą, nematomą esybę ar dvasią.
Pavyzdžiai:
1. Miške pasirodė kažkokia linksma dvasnėlė, šnypščianti tarp lapų.
2. Poetė rašė apie meilę kaip apie švelnią dvasnėlę, glostančią širdį.
3. Vaikai įsivaizdavo, kad kamino kampuose gyvena nedidelės dvasnėlės.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.