Dvasinimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis dvasios atėjimą, įkvėpimą, vidinį pajėtumą ar dvasinį atgimimą. Dažnai vartojamas religiniame ar filosofiniame kontekste, nusakant vidinį stiprumą, tikėjimo pagreitį ar aukštesnės jėgos įtaką.
Pagrindinės reikšmės:
1. Dvasios atėjimas – pvz., religiniame patyrime.
2. Įkvėpimas, entuziazmas – kūrybiškumo ar veiklos skatinimas.
3. Vidinis atgimimas – asmeninė transformacija.
Pavyzdžiai:
1. Po maldos jautėsi dvasinimas – lyg ramybė užpildytų širdį.
2. Meno kūrėjui gamta yra nuolatinis dvasinimas.
3. Krizė jam tapo dvasinimu – rado naują gyvenimo prasmę.
Trumpai: Dvasinimas – vidinė jėga, įkvėpimas ar dvasios pojūtis, gaunamas iš išorės ar savęs.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.