Dvarystė – tai istorinis terminas, reiškiantis baudžiauninkų (valstiečių) privalomąjį darbą dvaro (didiko, bažnyčios ar karaliaus) žemėje. Tai buvo pagrindinė baudžiavos forma Lietuvoje iki 1861 m.
Pagrindiniai bruožai:
- Darbas be atlygio (pvz., arimas, pjovimas, kelio tiesimas).
- Nustatytas dienų skaičius per savaitę/mėnesį.
- Dažnai naudojamas traktorių ar gyvulių jėgai.
Pavyzdžiai:
1. Žemės ūkyje: Valstietis turėjo atlikti 3 dienas per savaitę arimo darbų dvaro laukuose.
2. Statybose: Baudžiauninkai statė dvaro rūmus ar taisė tvoras.
3. Transporte: Priverstinai vežė dvaro grūdus ar medieną savo arkliais.
Svarbu: Dvarystė panaikinta 1861 m. vasario 19 d. caro Aleksandro II manifestu.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.