dvarstogis
Dvarstogis – tai istorinis terminas, reiškiantis valstietį, kuris gyveno ir dirbo dvaro žemėje, bet turėjo nuosavą ūkį (stogą) ir tam tikrą asmeninę laisvę, skirtingai nuo pilnai priklausomų baudžiauninkų. Jie atlikdavo prievoles dvarui (pvz., mokesčius, arba darbus), tačiau galėdavo savarankiškai ūkininkauti.
Pagrindiniai bruožai:
- Turėjo nuosavą namą ir žemės sklypą.
- Atlikdavo fiksuotas prievoles dvarui.
- Buvo tarpinė grandis tarp laisvų valstiečių ir baudžiauninkų.
Pavyzdžiai:
1. XVI a. LDK: Dvarstogis kasmet dvarui atlikdavo kelias dienas lauko darbų arba mokėjo grūdais.
2. Žemaitijoje: Kai kurie dvarstogiai galėdavo net parduoti savo ūkį (su dvaro sutikimu).
3. Post-baudžiavos laikotarpis: Kai kurie buvę baudžiauninkai, gavę žemę, tapo dvarstogiais – dirbo dvaro žemėje už nuomą ar dalį derliaus.
Trumpai: Dvarstogis – pusiau laisvas valstietis, dirbęs dvaro žemėje, bet turėjęs savo ūkį ir apribotas prievoles dvarui.
- Tarptautiniai žodžiai: televizija
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.