Dvaronystė – tai istorinis terminas, reiškiantis dvaro ūkio valdymą ir organizavimą, dažniausiai žemės ūkyje, būdingą bajorų dvarams Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse.
Pagrindinės reikšmės:
- Dvaro ūkio administravimas ir ūkinė veikla.
- Dvaro gyvenamoji ir ūkinė infrastruktūra (rūmai, ūkiniai pastatai, dirbamos žemės, miškai).
- Socialinė ir ekonominė dvaro sistema (dvarininkų, baudžiauninkų/įnamių santykiai).
Pavyzdžiai:
- Istorinis: XVI–XIX a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje dvaronystė buvo pagrindinis žemės ūkio ir ekonominės galios modelis.
- Architektūrinis: Dvaronystės pavyzdžiai – išlikę dvarų ansambliai (pvz., Raudondvario, Pakruojo dvarai) su rūmais, arklidėmis, malūnais.
- Socialinis: Baudžiavos laikotarpiu dvaronystė apėmė valstiečių prievolių organizavimą dvaro naudai.
Trumpai: Tai istorinė dvaro ūkio ir socialinės santvarkos sistema.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.