Dvarelninkas – asmuo, dirbęs ar gyvenęs dvare (pvz., baudžiauninkas, tarnas, amatininkas), bet ne dvaro savininkas.
Pavyzdžiai:
- XVIII a. Lietuvoje dvarelninkai dirbo žemės ūkį, aptarnavo dvarininkų šeimą.
- Istoriniuose dokumentuose minimi dvarelninkai: arklidiniai, kumetynininkai, daržininkai.
- Kai kurie dvarelninkai buvo laisvi amatininkai (kalviai, staliai), dirbę dvare už atlygį.
Trumpai: Tai dvaro žmogus – ne savininkas, o darbuotojas ar priklausomas gyventojas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.