Dvarbernis – tai žmogus, gyvenantis dvare (dažniausiai kaip tarnas, darbininkas ar samdomas darbuotojas), bet neturintis savo žemės ar didesnės socialinės padėties. Terminas kilęs iš žodžių dvaras + bernas (jaunuolis, tarnas).
Pagrindinės reikšmės:
1. Istorinė – dvaro tarnas, baudžiauninkas ar laisvasis samdomas darbininkas dvare (XIX a. – XX a. pradžioje).
2. Perkeltinė prasmė – žmogus, gyvenantis ar dirbantis pasiturinčių žmonių namuose, priklausomas nuo jų (pvz., sargybinis, šeimininko padėjėjas).
Pavyzdžiai:
- Senelis buvo dvarbernis – visą gyvenimą dirbo grafienės dvare.
- Jis ne savininkas, o tik dvarbernis – prižiūri sodybą, bet nieko savo neturi.
- Rašytojas aprašė dvarbernio sunkią dalgį Lietuvos dvaruose.
Trumpai: Dvarbernis – dvaro tarnas/gyventojas be nuosavybės, simbolizuojantis socialinę priklausomybę.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.