Dvarakelis – tai istorinis terminas, reiškiantis nedidelio dvaro savininką arba valdytoją, dažniausiai turintį žemės sklypą ir ūkininkaujantį pats arba su šeima. Tai buvo žemesnysis bajorų sluoksnis LDK ir Abiejų Tautų Respublikoje.
Pagrindinės savybės:
- Turėjo nedidelį žemės plotą (pvz., vieną valaką).
- Dažnai pats dirbo žemę, neturėjo baudžiauninkų.
- Priskiriamas prie bajorų luomo, bet buvo prastos ekonominės padėties.
Pavyzdžiai:
1. Istoriniuose dokumentuose – minimi kaip „dvarakeliai“ arba „bajorai dvarakeliai“.
2. Literatūroje – V. Krėvės apysakoje „Dvarakelis“ vaizduojamas skurdus bajoras, kuris pats arto žemę.
3. Lietuvos kaime – iki XX a. pradžios buvo likusių dvarakelių, turinčių po kelias dešimtines hektarų žemės.
Trumpai: Dvarakelis – tai mažažemis bajoras, gyvenęs kaip valstietis, bet išlaikęs teisinį bajoro statusą.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.