„Dvakoti“ – senas žodis, reiškiantis abejoti, svyruoti, dvejoti (dažniausiai dėl sprendimo, poelgio).
Pavyzdžiai:
1. Jis dvakojo, ar eiti į susitikimą.
2. Nedvakok – imk ir daryk!
3. Senovėje sakydavo: „Kas dvakoja, tas pralošia.“
Pastaba:
Šis žodis šiuolaikinėje lietuvių kalboje vartojamas retai, dažniau sutinkamas senojoje literatūroje ar tarmėse.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.