„Dvakėtis“ – tai šnekamoji kalbos forma, reiškianti dviejų metų amžiaus vaiką (dažniausiai mažą vaiką). Kilęs iš skaičiaus „du“ + priesagos „-metis“.
Pavyzdžiai:
1. Mūsų dvakėtis jau labai aktyvus.
2. Tėvai ruošiasi švęsti dvakėčio gimtadienį.
3. Su dvakėčiu reikia daug kantrybės.
Pastaba: Vartojamas šnekamojoje kalboje, oficialiuose tekstuose dažniau rašoma „dvejų metų vaikas“.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.