dūzgelėti

Dūzgelėti – senas žodis, reiškiantis „dūžti, sudužti, subyrėti“ (dažniausiai apie seną, supuvusį daiktą).

Pavyzdžiai:
1. Seno troboje grindys jau dūzgelėjo.
2. Kartą palietus, dūzgelėjo supuvęs lentynos kampas.

Pastaba:
Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys – „suirti“, „subyrėti“, „sudūžti“.

Jei žinote tikslesnę informaciją paaiškinančią 'duzgeleti' reikšmę, galite ją pakeisti: REDAGUOTI ^BETA

Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.

Įrašas
Paaiškinimas	Dūzgelėti – senas žodis, reiškiantis „dūžti, sudužti, subyrėti“ (dažniausiai apie seną, supuvusį daiktą). Pavyzdžiai: 1. Seno troboje grindys jau dūzgelėjo. 2. Kartą palietus, dūzgelėjo supuvęs lentynos kampas. Pastaba: Vartojamas retai, dažniau literatūroje ar tarmėse. Šiuolaikinėje kalboje dažnesni atitikmenys – „suirti“, „subyrėti“, „sudūžti“.