Dūzgėjimas – tai lietuvių kalbos žodis, reiškiantis silpną, monotonišką garsą, dažniausiai apibūdinantį:
1. Įkyrų kalbėjimą (pvz., nuolatinį skundimąsi, murmėjimą).
Pavyzdys: „Senelio dūzgėjimas apie skausmus pavargino visus.“
2. Tylus, nenutrūkstantį garsą (pvz., iš radijo, kompiuterio).
Pavyzdys: „Kambaryje sklido tik radio dūzgėjimas.“
Sinonimai: ūžimas, zirzimas, niūžimas.
Jūsų pataisymai bus išsiųsti moderatorių peržiūrai, jei informacija tikslesnė/taisyklingesnė
ji bus patalpinta vietoj esamos.